stukenti

stukénti, -ẽna, -ẽno 1. intr., tr. belsti, barškinti, stuksėti: Ažė[jo] snaudulys tokis, ir anas pradė[jo] stuként LKKXIII135(Grv). Kas te stukẽna durysna? Krd. Genys medį stukẽna Krok. | refl.: Girdi, kas stukẽnasi durysan Grv. 2. refl. kumščiuotis, baksnotis: Jiej mažai kadu stukẽnase, tiktai rodžia kūlokus Vvs.